Testai

Testai skirti nustatyti bendrą fizinį pajėgumą

Su sveikata susijusio fizinio pajėgumo komponentai:
Aerobinis pajėgumas – širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos gebėjimas aprūpinti
organizmą deguonimi esant ilgai trunkančiai, nepertraukiamai fizinei veiklai.
Raumenų jėga – raumens ar raumenų grupės gebėjimas susitraukti įveikiant pasipriešinimą.
Raumenų ištvermė – raumens ar raumenų grupės gebėjimas be nuovargio susitraukinėti
kuo ilgesnį laiką.
Lankstumas – sąnario judesio amplitudė nejaučiant diskomforto.
Kūno sudėtis – procentinis riebalų ir liesos kūno masės santykis organizme.

 BENDRIEJI TESTAVIMO NURODYMAI:

• Testai atliekami apsirengus sportiniais drabužiais ir avint sporto batelius. 
• Judėjimo testai atliekami šia seka: flamingo, sėstis ir siekti, šuolis į tolį iš vietos, sėstis ir gultis, 2 km bėgimas / ėjimas. 
• Prieš testavimą būtina supažindinti testuojamuosius / susipažinti pačiam su kiekvieno testo paskirtimi ir atlikimo būdu.
• Tarp testų fizinis aktyvumas turi būti minimalus (pasyvus poilsis).
•  Neleidžiama atlikti parengiamojo testo bandymo, jeigu to nenurodyta testo instrukcijoje.

FLAMINGO TESTAS
Matuojama: pusiausvyra.
Užduotis: balansuoti stovint viena koja ant nurodytų matmenų buomelio.
Technikos priemonės: Metalinis arba medinis 50 cm ilgio, 4 cm aukščio ir 3 cm
pločio buomelis, dvi 15 cm ilgio ir 2 cm pločio atramėlės buomelio stabilumui išlaikyti, chronometras.
Rezultatas. Tai mėginimo išlaikyti pusiausvyrą stovint ant buomelio per 1 minutę skaičius.

SĖSTIS IR SIEKTI
Matuojama: lankstumas.
Užduotis: sėdint siekti rankomis kuo tolimesnio taško.
Technikos priemonės: 35 cm ilgio, 45 cm pločio ir 32 cm aukščio matavimo dėžė. Dėžės viršus – tai 55 cm ilgio ir 45 cm pločio plokštė, per 15 cm išlendanti už dėžės šoninės plokštumos, į kurią turi remtis testo atlikėjo pėdos. Ant dėžės viršutinės plokštumos vidurio yra matavimo skalė, sužymėta nuo 0 iki 50 cm. Ant dėžės viršaus padėta apie 30 cm ilgio liniuotė, kurią testo atlikėjas stumia, siekdamas kuo tolimesnio taško.
Rezultatas. Įskaitomas geresnis rezultatas (centimetrai, pasiekti ant matavimo dėžės viršaus esančios skalės).

ŠUOLIS Į TOLĮ IR AUKŠTĮ IŠ VIETOS
Matuojama: kojų staigioji jėga.
Užduotis: šokti į tolį iš vietos ir į aukštį ant pakilos.
Technikos priemonės: Neslidus kietas paviršius, geriausia du dziudo ar panašūs (pvz., gimnastikos) paklotai, padėti išilgai vienas po kito, kreida, matavimo juosta.Šuoliui į aukštį reikalingos kelios,skirtingų aukščių stabilios pakilos.
Rezultatas. Įskaitomas geresnis iš dviejų šuolių rezultatas centimetrais.

SĖSTIS IR GULTIS
Matuojama: liemens jėga (pilvo raumenų ištvermė).
Užduotis: per pusę minutės kuo daugiau kartų atsisėsti ir atsigulti.
Technikos priemonės: Du išilgai vienas po kito padėti paklotai, chronometras. Be to, testą turi padėti atlikti asistentas.
Rezultatas. Tiksliai atliktų per 30 sekundžių judesių skaičius.

2 KILOMETRŲ BĖGIMAS / ĖJIMAS
Matuojamas požymis: širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumas.
Užduotis: kuo greičiau įveikti 2km nuotolį.
Technikos priemonės: Lygioje vietovėje lygaus paviršiaus takas, kuriuo galima
nubėgti / nueiti 2km nuotolį (pvz., gali būti 500 ar 400 m bëgimo takas stadione ir pan.), chronometras, starto ir finišo žymekliai.
Rezultatas. Įveikto nuotolio laikas, užrašytas minutėmis ir sekundėmis.

KŪNO MASĖS INDEKSAS (KMI)
Ūgis ir svoris matuojamas naudojant medicinines arba buitines svarstykles ir ūgio
matuoklę. Kūno masės indeksas apskaičiuojamas pagal formulę:
KMI = Kūno masė (kg) / Ūgis (m*m)
Kūno masės indekso vertinimas pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas
Kūno masės indeksas (KMI) Vertinimas:
< 18,5 Nepakankamas kūno svoris
18,5–24,9 Normalus kūno svoris
25–29,9 Antsvoris
30–39,9 Vidutinis nutukimas
> 40 Nutukimas

Pasiruošimas žaidimui

 http://www.youtube.com/watch?v=LLZzXzGgyHY&feature=related
 http://www.youtube.com/watch?v=FGLWCIouSmo&feature=related
 http://www.youtube.com/watch?v=H99g9VfTs4A
 http://www.youtube.com/watch?v=njnrxvE9Dxs
 http://www.youtube.com/watch?v=DMJ35phxRxg&feature=related

Reikalingas inventorius

Pagrindinis inventorius tinklinio žaidimui:

• Stovas (stacionarus arba mobilus)

• Tinklinio tinklas

• Tinklo antenos

• Kamuolys

  

  Taip pat yra tinklinio inventorius skirtas žmonėms, tai yra: sportinė apranga bei avalynė, tinklinio aksesuarai, įvairūs tinklinio priedai, tokie kaip: švilpukas, chronometras, tinklas kamuoliams sudėti ir t.t.

Neįgaliųjų asmenų galimybės

Neįgaliųjų asmenų galimybės

http://www.neigaliujutinklinis.lt/
 http://www.youtube.com/watch?v=aeVCYSKrgsU

Tinklinį gali žaisti sportininkai amputuotomis galūnėmis, sergantys cerebriniu paralyžiumi ir turintys kitokio pobūdžio fizinę negalią. Šios sporto šakos taisyklės iš esmės sutampa su Olimpinėmis tinklinio taisyklėmis, tiktai sėdinčiųjų tinklinis žaidžiamas mažesnėje aikštelėje (10x6m) ir tinklo plotis 0,8 m ir 6,5-7 m. ilgumo, pakeliamas į 1,05 m. aukštį moterims ir 1,15 m. vyrams. Žaidimo metu 6 komandos žaidėjai privalo nuolat sėdėti ant grindų. Žaidėjams rungtynių metų neleidžiama atsistoti ar vaikščioti.

Vietovė ir laikas

Vietovė, laikas

Turint tinkamą inventorių, tinklini galima žaisti tiek patalpose, tiek lauke įrengtose aikštelėse, paplūdimyje, tačiau renkantis atvirą erdvę, žaidimo kokybė priklauso nuo oro sąlygų. Dažniausiai lauko tinklinis propaguojamas šiltojo sezono metu, o šaltuoju metu laiku žaidėjai grįžta treniruotis į patalpas. 

http://www.youtube.com/watch?v=3zT7x5jZEfI

Straipsniai pagrindžiantys veiklos naudą

Komandinė sporto šaka: tinklinis

Vasarą žaidusieji paplūdimio tinklinį smėlėtose ežerų, upių, jūrų pakrantėse kviečiami neužmiršti šio nuostabaus sporto iš šaltuoju metu laiku. Sparčiai įsibėgėjant rudeniui, entuziastai kviečiami tinklus statyti sporto salėse ir įsisavinti šiek tiek kitokio tinklinio principus bei teikiamą naudą.
Nauda sveikatai
Ši sporto šaka stiprina visus kūno raumenis. Visgi didžiausias krūvis tenka sąnariams bei raiščiams, todėl prieš pradedant treniruotę būtina pramankšta.
Tinklinio nauda sveikatai dažnai lyginama su aerobinės treniruotės privalumais – gerinamas širdies darbas, didinama ištvermė, aktyvinama kraujo apytaka, stiprinama imuninė sistema ir, žinoma, deginami riebalai. Žaidžiant per valandą galima sudeginti apie 420 kcal.
http://sveikatairsportas.blogas.lt/komandine-sporto-saka-tinklinis-478.html

What Are the Health Benefits of Volleyball?
You can significantly improve your health and quality of life by including moderate amounts of physical activity. Along with having a balanced diet, playing volleyball regularly for 45 minutes is a way to improve physical strength and health.
Burns Calories
Playing volleyball affects body fat percentage and the muscle ratio of the entire body in a positive way. According to FitnessHealthZone.com, 45 minutes of volleyball burns up to 585 calories, resulting in significant weight loss over an extended period of time. This reduces the risks of hypertension, heart disease and diabetes.
Improves Muscular System
The physical activities involved in playing volleyball will strengthen the upper body, arms and shoulders as well as the muscles of the thighs and lower legs. Playing volleyball also tones and strengthens the cardiovascular and respiratory systems. Improved circulation circulates more blood, oxygen and nutrients throughout the body, improving the body's functions and your overall health and well-being.
Additional Benefits
Other benefits of playing volleyball are its effects on the body's metabolic rate. It enhances your energy level which improves your over all performance. Volleyball also improves hand-eye coordination and strengthens and develops fast reflexes. As with any type of physical activity, volleyball improves mental health and enhances the health of the bones and joints.
Study
Older adults participating in a chair volleyball program benefited from the positive effects that it had on their social health. A 2007 study reported in the Activities, Adaptation and Aging Journal examined 300 participants older than 55 years old. Of 222 who completed a 22-item survey, results indicated that the significant benefits of the program were a challenging activity, feelings of group participation and opening up new friendships.
http://www.livestrong.com/article/407232-what-are-the-health-benefits-of-volleyball/#ixzz2AywI5ZhZ

Mokomoji medžiaga

Mokomoji medžiaga

Mokomajai medžiagai priskiriami straipsniai, knygos, video medžiaga, internetiniai socialiniai tinklalapiai ir forumai skirti tinklinio technikos tobulinimui ir pažangumui ugdyti.

Knygos:

1. Renata Kviklienė, "Tinklinio technikos mokymo metodika"; Vilnius : VPU l-kla, 2007.
2.  Aurelijus Kazys Zuoza, "Tinklinis. Kamuolio perdavimų abiem rankomis iš viršaus mokymas ir tobulinimas"; Kaunas : LKKI, 1997.
3.  Vytautas Jankus, "Tinklinis: žaidimo taisyklės"; Kaunas : LKKI, 1982.

Internetiniai portalai:

1.  www.tinklinis.lt
2.  http://www.vball.org.uk/basicvolleyball/index.htm
3.  http://www.strength-and-power-for-volleyball.com/

Video medžiaga:

1.  https://www.youtube.com/watch?v=_jTzCz5KMa4, 
2. https://www.youtube.com/watch?v=bv7kVjJ0fiw&feature=related ,
3.  http://www.youtube.com/watch?v=wmgT_Pi91S8
4.  http://www.youtube.com/watch?v=tqFmaVEowBI
5.  http://www.youtube.com/watch?v=c8kjNSgRrmU
6.  http://www.youtube.com/watch?v=JqRVhUhR7bY&feature=fvwrel

Technikos mokymas

Žaidimo technika

   Skaidant veiksmą tam tikrais lygiais galima gauti visą technikos veiksmo variantų katalogą. Kiekvienas technikos veiksmas – tai įvairių judesių sistema, jungianti atskiras judesių dalis į visumą. Kiekvienas tinklinio technikos veiksmas yra vienkartinis. Tinklininko judesiai turi tris fazes: parengiamąją, pagrindinę (darbinę) ir baigiamąją. Parengiamosios fazės tikslas – sudaryti kuo geresnes sąlygas tam technikos veiksmui atlikti, o žaidėjo uždavinys – atsidurti susitikimo su kamuoliu vietoje užimant darbinę kūno pozą. Pagrindinėje (darbinėje) fazėje tinklininkas atlieka patį veiksmą liesdamas kamuolį. Baigiamojoje fazėje – baigia veiksmą ir pasirenka atlikti kitą.
Kamuolio valdymo technika ir mokymo metodika
   Padavimas – tai technikos veiksmas, kuriuo žaidėjas, būdamas už galinės linijos ir smūgiuodamas ranka, permuša kamuolį per tinklą į varžovo aikštę.

   Viršutinis tiesinis padavimas (technika). Tai dažniausiai naudojamas padavimas. Žaidėjas stovi atsisukęs į tinklą, kairė koja priekyje (dešiniarankių) kūno masė tolygiai ant abiejų kojų. Kamuolys ant kairiojo rankos delno krūtinės aukštyje, dešinė ranka tiesi, pakelta aukštyn atgal. Kaire ranka kamuolys pametėjamas 1 – 1,5 m aukštyn pirmyn, tuo pat metu dešinė ranka mojama dar atgal, kūno masė perkeliama ant dešinės kojos, liemuo išsilenkia. Grįžtamuoju liemens ir rankos judesiu kūno masė perkeliama ant dešinės kojos, liemuo išsilenkia. Grįžtamuoju liemens ir rankos judesiu kūno masė perkeliama ant kairės kojos, o dešinės rankos įtemptu delnu suduodama į kamuolio vidurį. Po smūgio – nedidelis lydimasis rankos judesys.
   Viršutinis tiesinis padavimas (mokymo metodika). Nors padavimo būdų yra visa grupė, jų mokymo nuoseklumas toks:

• paaiškinimas ir parodymas,
• padavimo imitavimas,
• kamuolio pamėtėjimo ir smūgio mokymas,
• padavimas per tinklą,
• padavimas pagal užduotį.

   Perdavimas iš viršaus (technika). Tai veiksmas, kuriuo kamuolys siunčiamas dažniausiai puolamajam smūgiui atlikti ir paduotam kamuoliui priimti.

Prieš perdavimą pirmyn žaidėjas užima vidutinę stovėseną: rankos pakeltos ir sulenktos per alkūnes (kampas per alkūnės sąnarį maždaug 90°), plaštakos kaktos aukštyje ir atlenktos įgyja kaušo formą, atstumas tarp plaštakų 5 -10 cm, abu nykščiai ir smiliai sudaro trikampį, leidžiantį stebėti kamuolio artėjimą, pirštai įtempti. Amortizuojant kojų ir iš dalies rankų judesiu sumažinamas kamuolio greitis. Paskui beveik tuo pačiu metu tiesiant kojas, liemenį ir rankas kamuoliui suteikiama nauja lėkimo kryptis. Tiesimosi judesį pradeda kojos ir baigia rankos. Perdavimo momentu plaštakos lieka atlenktos, o delnai statmeni kamuolio lėkimo krypčiai. Kamuoliui išlėkus, kojos, liemuo ir rankos baigia tiestis.
   Perdavimas iš viršaus (mokymo metodika). Perdavimas abiem rankomis iš viršaus yra vienas iš svarbiausių tinklinio veiksmų. Ir šiam veiksmui mokyti bei tobulinti turi būti skiriama laiko kiekvienoje treniruotėje. Perdavimo iš viršaus mokymo seka tokia:

• paaiškinimas ir parodymas,
• taisyklingos kūno padėties užėmimas,
• dalinis kamuolio perdavimas virš savęs,
• ištisinis kamuolio perdavimas virš savęs,
• dalinis kamuolio perdavimas pirmyn,
• ištisinis perdavimas pirmyn.

   Perdavimas iš apačios (technika). Tai toks veiksmas, kai kamuolys, lekiantis žema trajektorija arba dideliu greičiu, perduodamas savo komandos partneriui atakai arba kontratakai organizuoti.
Prieš perdavimą tinklininkas užima vidutinę stovėseną: rankos ištiestos ir nuleistos pirmyn, dilbiai suglausti ir supinuoti, plaštakos sudėtos „laiveliu“, pirštų lenkiamieji raumenys įtempti, liemuo šiek tiek palinkęs pirmyn. Priartėjus kamuoliui, žaidėjas, energingai tiesdamas kojas, liemenį ir modamas rankomis aukštyn pirmyn, dilbiais perduoda atlėkusį kamuolį. Judesio amplitudė priklauso nuo kamuolio lėkimo greičio: kuo didesnis kamuolio greitis, tuo mažesnė judesio amplitudė.
   Perdavimas iš apačios (mokymo metodika). Perdavimo iš apačios mokoma beveik kartu su perdavimu iš viršaus. Šio technikos veiksmo mokymo seka tokia:

• paaiškinimas ir parodymas,
• taisyklingos kūno padėties užėmimas,
• dalinis kamuolio perdavimas pirmyn,
• ištisinis kamuolio perdavimas pirmyn,
• smūgiuojamų ir paduodamų kamuolių priėmimas.

   Puolamasis smūgis (technika). Tai technikos veiksmas, kuriuo kamuolys smūgiuojamas viena ranka per tinklą į varžovo aikštelę. Paprastas puolamasis smūgis susideda iš kelių fazių: įsibėgėjimo, pašokimo aukštyn, smūgio į kamuolį ir nusileidimo.

   Įsibėgėjimo ilgi 2 – 4 m. Pirmasis žingsnis yra nukreipiamasis – jis nulemia tinklininko judėjimo kryptį į susitikimo su kamuoliu vietą. Įsibėgėjimo pradžia ir greitis priklauso nuo kamuolio skridimo trajektorijos ir greičio. Įsibėgėjimas baigiamas šoksniu, kurio paskirtis padėti transformuoti horizontalųjį greitį į vertikalųjį. Po šoksnio žaidėjas turi stengtis nusileisti ant abiejų pėdų vienu metu. Pėdos turi būti kuo arčiau viena kitos, kad būtų galima efektyviau panaudoti atramos reakcijos jėgą, nukreiptą aukštyn.
Atsispiriant vienu laiku mojama rankomis lanku aukštyn pirmyn bei tiesiamos kojos. Pašokus rankos pro krūtinę toliau keliamos aukštyn, o smogiamoji ranka iškeliama tiek, kad alkūnė būtų aukščiausiame taške. Petys patraukiamas atgal, ranka sulenkiama per alkūnės sąnarį, delnas atlošiamas aukštyn. Liemuo išsilenkia, kojos sulenkiamos per kelio sąnarį. Nesmogiamoji ranka laikoma taip, kad padėtų žaidėjui ore išlaikyti pusiausvyrą. Kadangi atsispyrimo momentu ne visada pavyksta „sustabdyti“ horizontalųjį greitį, tai pašokant viršutinė liemens dalis atlošiama atgal.
   Į kamuolį smūgiuojama aukščiausiame šuolio taške grįžtamuoju liemens ir rankos judesiu. Ranka greitėja kamuolio link, maksimalų greitį pasiekdama sąlyčio su kamuoliu metu. Smūgis atliekamas įtemptu delnu į viršutinę kamuolio dalį, rankos palinkimo kampas apie 105 - 115°. Po smūgio nuleidžiama ranka neliečia tinklo. Žaidėjas nusileidžia ant pusiau sulenktų kojų.
   Šuolis (mokymo metodika). Šuolis naudojamas atliekant puolamąjį smūgį, užtvarą, perdavimą iš viršaus ir padavimą. Mokiniai pirmiausia mokomi šuolio puolamajam smūgiui, vėliau – šuolio užtvarai, perdavimas iš viršaus ir padavimui.

Šuolio rengiantis įvairiems veiksmams technikos mokoma tokiu nuoseklumu:

• paaiškinimas ir parodymas,
• pašokimo aukštyn mokymas,
• šuolio atlikimas iš vietos,
• šuolio atlikimas po ėjimo, bėgimo,
• šuolio tobulinimas smūgiuojant.

Šuolio įvairiems technikos veiksmams mokymo seka tokia pat, tačiau šiek tiek kitaip mokoma šuolio užtvarai:

• pašokti mokoma prie vertikalių kliūčių (sienos, tinklo);
• mokantis pašokti aukštyn, rankos laikomos sulenktos per alkūnes prieš krūtinę,
• rankos keliamos aukštyn ne mostu, o sraigtiniu judesiu vertikalioje plokštumoje.

   Puolamasis smūgis (mokymo metodika). Puolamojo smūgio pradedama mokyti, kai mokiniai geria išmokę šuolį aukštyn įsibėgėjus. Mokymo seka tokia:

• paaiškinimas ir parodymas,
• smogiamojo rankos judesio mokymas,
• nejudančio kamuolio smūgiavimas per tinklą,
• lekiančio kamuolio smūgiavimas per tinklą.

   Užtvara (technika). Užtvara – technikos veiksmas, kuriuo sustabdomas puolamasis smūgis prie tinklo. Tai pirmoji gynybos linija.
   Dažniausiai užtvara tveriama po judėjimo. Žaidėjas stovi atsisukęs į tinklą (0,5 – 0,7 m nuo jo), pėdos pečių platumu, kojos sulenktos per kelius, rankos – per alkūnes, delnai pečių ir krūtinės aukštyje. Į galima užtvaros vietą žaidėjas juda šoksniu (kai atstumas iki 2 m) arba bėga pristatomuoju žingsniu (kai atstumas 2 – 3 m), arba paprastuoju (kai atstumas daugiau nei 3 m). Bėgti baigiama šoksniu (taip sustabdomas horizontalusis judėjimas, po šoksnio pėda ant žemės statoma vidine puse).
   Šuolis aukštyn pradedamas energingai tiesiant kojas ir atliekant rankomis sukamąjį mostą vertikalioje plokštumoje. Rankos pro krūtinę kyla pirmyn virš viršutinio tinklo krašto. Rankos virš tinklo tiesios, žiūri į varžovo aikštės pusę, delnai įtempti. Atlėkusį kamuolį stengiamasi delnais „užspausti“, nukreipiant jį į varžovo aikštelę. Po užtvaros žaidėjas nusileidžia ant žemės neliesdamas tinklo.
Užtvara (mokymo metodika):

• paaiškinimas ir parodymas,
• užtvaros tvėrimas be kamuolio (vietoje ir po judėjimo),
• užtvaros tvėrimas nejudančiam kamuoliui,
• užtvaros tvėrimas smūgiuotam kamuoliui,
• grupinės užtvaros tvėrimas.