2012 m. spalio 24 d., trečiadienis

Mokomoji medžiaga

Mokomoji medžiaga
Mokomajai medžiagai priskiriami straipsniai, knygos, video medžiaga, internetiniai socialiniai tinklalapiai ir forumai skirti tinklinio technikos tobulinimui ir pažangumui ugdyti.
Knygos:
  1. Renata Kviklienė, "Tinklinio technikos mokymo metodika"; Vilnius : VPU l-kla, 2007.
  2.  Aurelijus Kazys Zuoza, "Tinklinis. Kamuolio perdavimų abiem rankomis iš viršaus mokymas ir tobulinimas"; Kaunas : LKKI, 1997.
  3.  Vytautas Jankus, "Tinklinis: žaidimo taisyklės"; Kaunas : LKKI, 1982.
Internetiniai portalai:
  1.  www.tinklinis.lt
  2.  http://www.vball.org.uk/basicvolleyball/index.htm
  3.  http://www.strength-and-power-for-volleyball.com/
Video medžiaga:
  1.  https://www.youtube.com/watch?v=_jTzCz5KMa4
  2. https://www.youtube.com/watch?v=bv7kVjJ0fiw&feature=related ,
  3.  http://www.youtube.com/watch?v=wmgT_Pi91S8
  4.  http://www.youtube.com/watch?v=tqFmaVEowBI
  5.  http://www.youtube.com/watch?v=c8kjNSgRrmU
  6.  http://www.youtube.com/watch?v=JqRVhUhR7bY&feature=fvwrel

Technikos mokymas

Žaidimo technika

   Skaidant veiksmą tam tikrais lygiais galima gauti visą technikos veiksmo variantų katalogą. Kiekvienas technikos veiksmas – tai įvairių judesių sistema, jungianti atskiras judesių dalis į visumą. Kiekvienas tinklinio technikos veiksmas yra vienkartinis. Tinklininko judesiai turi tris fazes: parengiamąją, pagrindinę (darbinę) ir baigiamąją. Parengiamosios fazės tikslas – sudaryti kuo geresnes sąlygas tam technikos veiksmui atlikti, o žaidėjo uždavinys – atsidurti susitikimo su kamuoliu vietoje užimant darbinę kūno pozą. Pagrindinėje (darbinėje) fazėje tinklininkas atlieka patį veiksmą liesdamas kamuolį. Baigiamojoje fazėje – baigia veiksmą ir pasirenka atlikti kitą.
Kamuolio valdymo technika ir mokymo metodika
   Padavimas – tai technikos veiksmas, kuriuo žaidėjas, būdamas už galinės linijos ir smūgiuodamas ranka, permuša kamuolį per tinklą į varžovo aikštę.
   Viršutinis tiesinis padavimas (technika). Tai dažniausiai naudojamas padavimas. Žaidėjas stovi atsisukęs į tinklą, kairė koja priekyje (dešiniarankių) kūno masė tolygiai ant abiejų kojų. Kamuolys ant kairiojo rankos delno krūtinės aukštyje, dešinė ranka tiesi, pakelta aukštyn atgal. Kaire ranka kamuolys pametėjamas 1 – 1,5 m aukštyn pirmyn, tuo pat metu dešinė ranka mojama dar atgal, kūno masė perkeliama ant dešinės kojos, liemuo išsilenkia. Grįžtamuoju liemens ir rankos judesiu kūno masė perkeliama ant dešinės kojos, liemuo išsilenkia. Grįžtamuoju liemens ir rankos judesiu kūno masė perkeliama ant kairės kojos, o dešinės rankos įtemptu delnu suduodama į kamuolio vidurį. Po smūgio – nedidelis lydimasis rankos judesys.
   Viršutinis tiesinis padavimas (mokymo metodika). Nors padavimo būdų yra visa grupė, jų mokymo nuoseklumas toks:
  • paaiškinimas ir parodymas,
  • padavimo imitavimas,
  • kamuolio pamėtėjimo ir smūgio mokymas,
  • padavimas per tinklą,
  • padavimas pagal užduotį.

   Perdavimas iš viršaus (technika). Tai veiksmas, kuriuo kamuolys siunčiamas dažniausiai puolamajam smūgiui atlikti ir paduotam kamuoliui priimti.
Prieš perdavimą pirmyn žaidėjas užima vidutinę stovėseną: rankos pakeltos ir sulenktos per alkūnes (kampas per alkūnės sąnarį maždaug 90°), plaštakos kaktos aukštyje ir atlenktos įgyja kaušo formą, atstumas tarp plaštakų 5 -10 cm, abu nykščiai ir smiliai sudaro trikampį, leidžiantį stebėti kamuolio artėjimą, pirštai įtempti. Amortizuojant kojų ir iš dalies rankų judesiu sumažinamas kamuolio greitis. Paskui beveik tuo pačiu metu tiesiant kojas, liemenį ir rankas kamuoliui suteikiama nauja lėkimo kryptis. Tiesimosi judesį pradeda kojos ir baigia rankos. Perdavimo momentu plaštakos lieka atlenktos, o delnai statmeni kamuolio lėkimo krypčiai. Kamuoliui išlėkus, kojos, liemuo ir rankos baigia tiestis.
   Perdavimas iš viršaus (mokymo metodika). Perdavimas abiem rankomis iš viršaus yra vienas iš svarbiausių tinklinio veiksmų. Ir šiam veiksmui mokyti bei tobulinti turi būti skiriama laiko kiekvienoje treniruotėje. Perdavimo iš viršaus mokymo seka tokia:
  • paaiškinimas ir parodymas,
  • taisyklingos kūno padėties užėmimas,
  • dalinis kamuolio perdavimas virš savęs,
  • ištisinis kamuolio perdavimas virš savęs,
  • dalinis kamuolio perdavimas pirmyn,
  • ištisinis perdavimas pirmyn.
   Perdavimas iš apačios (technika). Tai toks veiksmas, kai kamuolys, lekiantis žema trajektorija arba dideliu greičiu, perduodamas savo komandos partneriui atakai arba kontratakai organizuoti.
Prieš perdavimą tinklininkas užima vidutinę stovėseną: rankos ištiestos ir nuleistos pirmyn, dilbiai suglausti ir supinuoti, plaštakos sudėtos „laiveliu“, pirštų lenkiamieji raumenys įtempti, liemuo šiek tiek palinkęs pirmyn. Priartėjus kamuoliui, žaidėjas, energingai tiesdamas kojas, liemenį ir modamas rankomis aukštyn pirmyn, dilbiais perduoda atlėkusį kamuolį. Judesio amplitudė priklauso nuo kamuolio lėkimo greičio: kuo didesnis kamuolio greitis, tuo mažesnė judesio amplitudė.
   Perdavimas iš apačios (mokymo metodika). Perdavimo iš apačios mokoma beveik kartu su perdavimu iš viršaus. Šio technikos veiksmo mokymo seka tokia:
  • paaiškinimas ir parodymas,
  • taisyklingos kūno padėties užėmimas,
  • dalinis kamuolio perdavimas pirmyn,
  • ištisinis kamuolio perdavimas pirmyn,
  • smūgiuojamų ir paduodamų kamuolių priėmimas.
   Puolamasis smūgis (technika). Tai technikos veiksmas, kuriuo kamuolys smūgiuojamas viena ranka per tinklą į varžovo aikštelę. Paprastas puolamasis smūgis susideda iš kelių fazių: įsibėgėjimo, pašokimo aukštyn, smūgio į kamuolį ir nusileidimo.
   Įsibėgėjimo ilgi 2 – 4 m. Pirmasis žingsnis yra nukreipiamasis – jis nulemia tinklininko judėjimo kryptį į susitikimo su kamuoliu vietą. Įsibėgėjimo pradžia ir greitis priklauso nuo kamuolio skridimo trajektorijos ir greičio. Įsibėgėjimas baigiamas šoksniu, kurio paskirtis padėti transformuoti horizontalųjį greitį į vertikalųjį. Po šoksnio žaidėjas turi stengtis nusileisti ant abiejų pėdų vienu metu. Pėdos turi būti kuo arčiau viena kitos, kad būtų galima efektyviau panaudoti atramos reakcijos jėgą, nukreiptą aukštyn.
Atsispiriant vienu laiku mojama rankomis lanku aukštyn pirmyn bei tiesiamos kojos. Pašokus rankos pro krūtinę toliau keliamos aukštyn, o smogiamoji ranka iškeliama tiek, kad alkūnė būtų aukščiausiame taške. Petys patraukiamas atgal, ranka sulenkiama per alkūnės sąnarį, delnas atlošiamas aukštyn. Liemuo išsilenkia, kojos sulenkiamos per kelio sąnarį. Nesmogiamoji ranka laikoma taip, kad padėtų žaidėjui ore išlaikyti pusiausvyrą. Kadangi atsispyrimo momentu ne visada pavyksta „sustabdyti“ horizontalųjį greitį, tai pašokant viršutinė liemens dalis atlošiama atgal.
   Į kamuolį smūgiuojama aukščiausiame šuolio taške grįžtamuoju liemens ir rankos judesiu. Ranka greitėja kamuolio link, maksimalų greitį pasiekdama sąlyčio su kamuoliu metu. Smūgis atliekamas įtemptu delnu į viršutinę kamuolio dalį, rankos palinkimo kampas apie 105 - 115°. Po smūgio nuleidžiama ranka neliečia tinklo. Žaidėjas nusileidžia ant pusiau sulenktų kojų.
   Šuolis (mokymo metodika). Šuolis naudojamas atliekant puolamąjį smūgį, užtvarą, perdavimą iš viršaus ir padavimą. Mokiniai pirmiausia mokomi šuolio puolamajam smūgiui, vėliau – šuolio užtvarai, perdavimas iš viršaus ir padavimui.

Šuolio rengiantis įvairiems veiksmams technikos mokoma tokiu nuoseklumu:
  • paaiškinimas ir parodymas,
  • pašokimo aukštyn mokymas,
  • šuolio atlikimas iš vietos,
  • šuolio atlikimas po ėjimo, bėgimo,
  • šuolio tobulinimas smūgiuojant.
Šuolio įvairiems technikos veiksmams mokymo seka tokia pat, tačiau šiek tiek kitaip mokoma šuolio užtvarai:
  • pašokti mokoma prie vertikalių kliūčių (sienos, tinklo);
  • mokantis pašokti aukštyn, rankos laikomos sulenktos per alkūnes prieš krūtinę,
  • rankos keliamos aukštyn ne mostu, o sraigtiniu judesiu vertikalioje plokštumoje.

   Puolamasis smūgis (mokymo metodika). Puolamojo smūgio pradedama mokyti, kai mokiniai geria išmokę šuolį aukštyn įsibėgėjus. Mokymo seka tokia:
  • paaiškinimas ir parodymas,
  • smogiamojo rankos judesio mokymas,
  • nejudančio kamuolio smūgiavimas per tinklą,
  • lekiančio kamuolio smūgiavimas per tinklą.
   Užtvara (technika). Užtvara – technikos veiksmas, kuriuo sustabdomas puolamasis smūgis prie tinklo. Tai pirmoji gynybos linija.
   Dažniausiai užtvara tveriama po judėjimo. Žaidėjas stovi atsisukęs į tinklą (0,5 – 0,7 m nuo jo), pėdos pečių platumu, kojos sulenktos per kelius, rankos – per alkūnes, delnai pečių ir krūtinės aukštyje. Į galima užtvaros vietą žaidėjas juda šoksniu (kai atstumas iki 2 m) arba bėga pristatomuoju žingsniu (kai atstumas 2 – 3 m), arba paprastuoju (kai atstumas daugiau nei 3 m). Bėgti baigiama šoksniu (taip sustabdomas horizontalusis judėjimas, po šoksnio pėda ant žemės statoma vidine puse).
   Šuolis aukštyn pradedamas energingai tiesiant kojas ir atliekant rankomis sukamąjį mostą vertikalioje plokštumoje. Rankos pro krūtinę kyla pirmyn virš viršutinio tinklo krašto. Rankos virš tinklo tiesios, žiūri į varžovo aikštės pusę, delnai įtempti. Atlėkusį kamuolį stengiamasi delnais „užspausti“, nukreipiant jį į varžovo aikštelę. Po užtvaros žaidėjas nusileidžia ant žemės neliesdamas tinklo.
Užtvara (mokymo metodika):
  • paaiškinimas ir parodymas,
  • užtvaros tvėrimas be kamuolio (vietoje ir po judėjimo),
  • užtvaros tvėrimas nejudančiam kamuoliui,
  • užtvaros tvėrimas smūgiuotam kamuoliui,
  • grupinės užtvaros tvėrimas.

2012 m. spalio 7 d., sekmadienis

Tinklinio taisyklės ir istorija

Tinklinis 

Tinklinis yra olimpinė komandinė sporto šaka, kurioje žaidžia dvi komandos sudarytos iš šešių žaidėjų. Abejas komandas skiria tinklas, o žaidėjų tikslas – permušti kamuolį per tinklą į priešininkų teritoriją ir uždirbti taškus pagal tam tikras taisykles.
Visos tinklinio taisyklės yra plačios, tačiau dažniausiai žaidžiama taip: taškai uždirbami, kai kamuolys paliečia priešininkų komandos aikštelės grindis arba priešininkai padaro klaidą. Pirma komanda pasiekusi 25 taškus laimi setą, o pirmoji laimėjusi tris setus, laimi rungtynes. Viena komanda negali liesti kamuolio daugiau nei tris kartus, ir tai turi daryti skirtingi žaidėjai. Dažniausiai žaidžiama rankomis, tačiau taisyklės leidžia kamuolį liesti bet kuria kūno vieta.
Kadangi žaidėjai dažnai šokinėja mušdami kamuolį per tinklą, svarbiausias fizinis veiksmas yra vertikalus šuolis. Tinklinis turi daug įvairių atšakų, iš kurių populiari yra kita Olimpinė sporto šaka paplūdimio tinklinis


                                                              Istorija
   1895 m. vasario 9 d. JAV, Masačiusetso valstijoje William'as G. Morgan'as, kūno kultūros mokytojas sukūrė naują žaidimą Mintonette, kuris buvo skirtas žaisti salėse ir bet kokiam žaidėjų skaičiui. Kai kurias taisykles žaidimas perėmė iš teniso ir rankinio. Mintonette (vėliau pervadintas tinkliniu) buvo sukurtas kaip krepšinio atmaina - jis buvo švelnesnis žaidimas, skirtas vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau vistiek reikalaujantis šiek tiek fizinių jėgų.
   Po žaidimo sukūrimo pirmosios oficialios rungtynės buvo surengtos 1896 m. dabartiniame Springfyldo koledže. Po to žaidimas buvo pervadintas į tinklinį (angliškai dar naudotas atskirais žodžiais "volley ball") ir greitai išplito visose valstijose, o vėliau ir pasaulyje.
   Tarptautinė tinklinio fedracija (prancūziškai "Fédération Internationale de Volleyball" (FIVB)) buvo įkurta 1947 m., o pirmasis pasaulio čempionatas vyrams surengtas 1949 m., moterims - 1952 m.
Tinklinio istorija Olimpinėse žaidynėse prasidėjo 1924 m., kai Paryžiuje įvyko amerikietiškų sporto šakų demonstracinės varžybos, kuriose buvo pademonstruotas ir tinklinis. Varžybos buvo sėkmingos, tad 1964 m. tinklinis oficialiai jau buvo olimpinė sporto šaka.
                                               Tinklinio istorija Lietuvoje
   Lietuvoje tinklinio istorija prasidėjo XX a. pradžioje, kai 1929 m. Kaune, sužaistos pirmosios, nors ir neoficialios rungtynės tarp Latvijos lietuvių rinktinės (Rygos „Vytis”) ir Šančių rajono komandos. Rungtynes rezultatu 2-0 laimėjo svečiai.
   1990 m. pirmą kartą Lietuvoje įvyko jaunių paplūdimio tinklinio čempionatas. Nuo 1992 m. pradedami rengti Lietuvos čempionatai. 1996 m. įkurta Lietuvos paplūdimio tinklinio draugija. Iki šiol į nė vienoje Olimpiadoje Lietuva nebuvo delegavusi savo tinklinio komandos. Tačiau 1968 m. Meksike olimpiniu čempionu su TSRS rinktine tapo vilnietis V. Matuševas.